Samanta Vaitkienė

Age:

32 m.

City:

Šiauliai

Diagnosis:

Skeletal malocclusion

Required amount of support:

15000 Eur

Amount of support already collected:

13665 Eur

The amount of support used:

1115

Support balance:

12550

Updated on 06/13/2022

The patient had a tooth removed and an orthodontic implant inserted. Accumulated amount used: EUR 515.00.

Hello! My name is Samantha. We have three wonderful children - John, Ada and little Upe. It seems that I should devote everything to the children, but I thought for a long time and realized that I cannot forget myself.

I turned to VšĮ "Veido fonda" for help, because after visiting the mouth, face and jaw surgeon Dr. Simonas Grybauskas, it turned out that orthognathic surgery on both jaws was necessary to solve all my problems related to the teeth and the upper and lower jaw. Orthognathic surgery of the jaws - complex, 5-6 hours. a long operation during which the jaws are divided into several parts, moved to the required positions and fixed with titanium plates and screws.

My dental journey started when my baby teeth fell out. Permanent teeth erupted in a very disorderly manner, as a result of which I could not bite my front teeth or bite food. The aesthetic appearance of the teeth was also very unattractive. The gap between my teeth was so wide that I could stick my tongue out.

I started wearing a plaque in elementary school. This lasted for several years, but did not produce any results. I later visited another orthodontist where I wore the plate again. After some time, braces were placed on both jaw teeth. I wore them for about 7 years. Visually, the situation looked better, the teeth were smooth. As it turned out over time, it was just "camouflage".

Ilgainiui dantys pradėjo keisti padėtį, tarpas tarp dantų vėl ėmė didėti, dantys nesusikanda, atrodo, kad net nėra patogios padėties dantims sukąsti. Didžiausias nepatogumas kyla kiekvieną kartą valgant – tarp apatinių ir viršutinių priekinių dantų yra tarpas, todėl negaliu atkąsti maisto. Viską bandau kąsti šonu, t.y. krūminiais dantimis. Taip pat atsirado nemažai problemų su dantenomis. Dantenų kišenės gerokai gilesnės nei nustatyta norma, dantenos „nusmukusios“, dėl ko dantys yra jautrūs ir ateityje gali pradėti klibėti. Natūraliai lūpos visada yra atviros, todėl turiu nepamiršti, kad reikia jas sučiaupti. Apsilankius pas gydytoją paaiškėjo, kad visos problemos kylą dėl žandikaulių. Mano sąkandis yra atviras, t. y. apatinis žandikaulis yra per mažas, o viršutinis per didelis ir nusileidęs į apačią. Bet koks bandymas sutvarkyti sąkandį tik breketų pagalbą, būtų neveiksmingas, o dantys vėl “išsivaikščiotų”.

Šią kelionę taip pat lydėjo nesuskaičiuojamas kiekis patyčių. Labiausiai įstrigęs komentaras - kad mano dantys "apšildyti radiatoriais". Šiuo metu tai kelia šypsnį, bet tada buvo skaudu. Ilgainiui išmokau tiesiog nekreipti dėmesio, nekalbėti apie visas minėtas bėdas. Bet nėra dienos, kai kandant maistą nepasidarytų pikta ir gaila, kad negaliu atkąsti kaip visi kiti, ar eidama pro veidrodį, nepasižiūrėčiau į savo sąkandį. Nuo mokyklos laikų mintyse visada turiu, kad "Samanta, neišsišiepk per daug, nesuspausk lūpų" ir pan.

Taip, mano veidas visai gerai maskuoja trūkumus, išmokau valdyti savo mimikas, bet operacijai ryžausi visai ne dėl estetinio vaizdo. Be breketų, save smarkiai kontroliuojant, daug kas net nepastebi, kad kažkas negerai. Bet tas kasdienis negalėjimas atkąsti maisto, nepatogus dantų sukandimas ypač varo į neviltį. Jau net nekalbu, kad dantų, dantenų būklė vis blogėja ir neaišku kaip viskas baigtųsi be ortognatinės operacijos.

Mūsų vyresnėliui Jonui iškrito priekiniai dantys ir dabar jis kanda maistą su šoniniais dantimis. Vaikas labai sunerimo ar jam visada taip bus, ar visada reikės atkąsti maistą kaip mamai. Man tai nuskambėjo skaudžiai, nes pasirodo net ir vaikas, kuris mane mato kiekvieną dieną ir yra įpratęs prie manęs tokios supranta, kad aš kitaip bandau atkąsti maistą.

Konsultacijos su dr. Simonu Grybausku metu, buvo gera girdėti, kad mano visos bėdos gali būti išsprendžiamos operacijos pagalba. Neslėpsiu, sužinojus, kad operaciją kainuos 13 000 eurų ašarojau, nes supratau, kad negaliu sau to leisti. Negaliu iš šeimos biudžeto atimti tokių pinigų tik sau. Su vyru daug diskutavome šiuo klausimu ir galiausiai nusprendėme, kad esant tokiam sąkandžiui, vis blogėjant dantenų būklei, operacija yra reikalinga. Tai tarsi investicija į ateitį, į gerą sveikatą ir kokybišką gyvenimą.

Daug galvojau ar kreiptis į "Veido fondą", nes lyg ir gėda, nemalonu ar tiesiog atrodo neturiu teisės, bet tada iškilo klausimas - o kodėl ne? Visa šeima esam pasiryžę dar labiau taupyti, atsisakyti tam tikrų dalykų, kad galėčiau susitvarkyti jau ilgą laiką iš paskos sekančias problemas ir išvengti naujų. Tad visa Jūsų pagalba man būtų neįkainojama.

Mano nesibaigiantis dėkingumas Jums garantuotas. Ačiū!