VšĮ "Veido fondas" yra pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas - padėti pacientams, turintiems veido defektus ir dėl finansinių sunkumų negalintiems pasirinkti tinkamo gydymo. Plačiau

Samanta Vaitkienė

Amžius: 
29 m.
Miestas: 
Šiauliai
Diagnozė: 
Skeletinė sąkandžio anomalija
Reikalinga paramos suma: 
13000 Eur
Jau surinkta paramos suma: 
2726 Eur

Sveiki! Mano vardas Samanta. Turime tris nuostabius vaikus - Joną, Adą ir mažąją Upę. Atrodo, turėčiau viską skirti vaikams, tačiau ilgai galvojau ir supratau, kad negaliu pamiršti ir savęs. 

 

Pagalbos į VšĮ "Veido fondą" kreipiausi, nes apsilankius pas burnos, veido ir žandikaulių chirurgą dr. Simoną Grybauską paaiškėjo, kad išspręsti visoms mano problemoms, susijusioms su dantimis ir viršutiniu bei apatiniu žandikauliu,  yra reikalinga ortognatinė abiejų žandikaulių operacija. Ortognatinė žandikaulių operacija - sudėtinga, 5-6 val. trunkanti operacija, kurios metu žandikauliai dalinami į kelias dalis, paslenkami į reikiamas padėtis bei fiksuojami titaninėmis plokštelėmis ir sraigtais. 

 

Mano dantų tvarkymo kelionė prasidėjo iškritus pieniniams dantims. Nuolatiniai dantys išdygo labai netvarkingai, ko pasekoje negalėjau sukąsti priekinių dantų, atkąsti maisto. Estetinis dantų vaizdas taip pat buvo labai nepatrauklus. Tarpas, sukandus dantis, buvo toks didelis, kad galėjau iškišti liežuvį.  

 

Dar pradinėse klasėse pradėjau nešioti plokštelę. Tai truko kelis metus, bet nedavė jokių rezultatų. Vėliau apsilankiau pas kitą ortodontą, kur vėl nešiojau plokštelę. Po kiek laiko, ant abiejų žandikaulių dantų buvo uždėti breketai. Juos nešiojau apie 7 metus.  Vizualiai situacija atrodė geresnė, dantys lygūs. Kaip bėgant laikui paaiškėjo, tai buvo tik “kamufliažas”.  

 

Ilgainiui dantys pradėjo keisti padėtį, tarpas tarp dantų vėl ėmė didėti, dantys nesusikanda, atrodo, kad net nėra patogios  padėties dantims sukąsti. Didžiausias nepatogumas kyla kiekvieną kartą valgant – tarp apatinių ir viršutinių priekinių dantų yra tarpas, todėl negaliu atkąsti maisto. Viską bandau kąsti šonu, t.y. krūminiais dantimis. Taip pat atsirado nemažai problemų su dantenomis.  Dantenų kišenės gerokai gilesnės nei nustatyta norma, dantenos „nusmukusios“, dėl ko dantys yra jautrūs ir ateityje gali pradėti klibėti. Natūraliai lūpos visada yra atviros, todėl turiu nepamiršti, kad reikia jas sučiaupti. Apsilankius pas gydytoją  paaiškėjo, kad visos problemos kylą dėl žandikaulių. Mano sąkandis yra atviras, t. y. apatinis žandikaulis yra per mažas, o viršutinis per didelis ir nusileidęs į apačią. Bet koks bandymas sutvarkyti sąkandį tik breketų pagalbą, būtų neveiksmingas, o dantys vėl “išsivaikščiotų”. 

 

Šią kelionę taip pat lydėjo nesuskaičiuojamas kiekis patyčių. Labiausiai įstrigęs komentaras - kad mano dantys  "apšildyti radiatoriais". Šiuo metu tai kelia šypsnį, bet tada buvo skaudu.  Ilgainiui išmokau tiesiog nekreipti  dėmesio, nekalbėti apie visas minėtas bėdas. Bet nėra dienos, kai kandant maistą nepasidarytų pikta ir gaila, kad negaliu atkąsti kaip visi kiti, ar eidama pro veidrodį, nepasižiūrėčiau į savo sąkandį. Nuo mokyklos laikų mintyse visada turiu, kad "Samanta, neišsišiepk per daug, nesuspausk lūpų" ir pan. 

 

Taip, mano veidas visai gerai maskuoja trūkumus, išmokau valdyti savo mimikas, bet operacijai ryžausi visai ne dėl estetinio vaizdo. Be breketų, save smarkiai kontroliuojant, daug kas net nepastebi, kad kažkas negerai. Bet tas kasdienis negalėjimas atkąsti maisto, nepatogus dantų sukandimas ypač varo į neviltį. Jau net nekalbu, kad dantų, dantenų būklė vis blogėja ir neaišku kaip viskas baigtųsi be ortognatinės operacijos.  

 

Mūsų  vyresnėliui Jonui iškrito priekiniai dantys ir dabar jis kanda maistą su šoniniais dantimis. Vaikas labai sunerimo ar jam visada taip bus, ar visada reikės atkąsti maistą kaip mamai. Man tai nuskambėjo skaudžiai, nes pasirodo net ir vaikas, kuris mane mato kiekvieną dieną ir yra įpratęs prie manęs tokios supranta, kad aš kitaip bandau atkąsti maistą. 

 

Konsultacijos su dr. Simonu Grybausku metu, buvo gera girdėti, kad mano visos bėdos gali būti išsprendžiamos operacijos pagalba. Neslėpsiu, sužinojus, kad operaciją kainuos 13 000 eurų ašarojau, nes supratau, kad negaliu sau to leisti. Negaliu iš šeimos biudžeto atimti tokių pinigų tik sau. Su vyru daug diskutavome šiuo klausimu ir galiausiai nusprendėme, kad esant tokiam sąkandžiui, vis blogėjant dantenų būklei, operacija yra reikalinga. Tai tarsi investicija į ateitį, į gerą sveikatą ir kokybišką gyvenimą. 

 

Daug galvojau ar kreiptis į "Veido fondą", nes lyg ir gėda, nemalonu ar tiesiog atrodo neturiu teisės, bet tada iškilo klausimas - o kodėl ne? Visa šeima esam pasiryžę dar labiau taupyti, atsisakyti tam tikrų dalykų, kad galėčiau susitvarkyti jau ilgą laiką iš paskos sekančias problemas ir išvengti naujų. Tad visa Jūsų pagalba man būtų neįkainojama. 

 

Mano nesibaigiantis dėkingumas Jums garantuotas. Ačiū!