VšĮ "Veido fondas" yra pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas - padėti pacientams, turintiems veido defektus ir dėl finansinių sunkumų negalintiems pasirinkti tinkamo gydymo. Plačiau

Vilma Ramanauskaitė

Amžius: 
28 m.
Miestas: 
Rokiškis
Diagnozė: 
Skeletinė sąkandžio anomalija
Reikalinga paramos suma: 
12000 Eur
Jau surinkta paramos suma: 
235 Eur

Esu Vilma, man 28 metai, gyvenu Rokiškio rajone.

Man nuo gimimo yra diagnozuotas genetinis sutrikimas, ko pasekoje turiu netaisyklingą atvirą sąkandį - tarpusavyje kontaktuoja tik krūminiai dantys. Net ir sukandus, tarp priekinių dantų lieka tarpas. Dėl šios priežasties neįmanoma atkąsti maisto ir sunku kramtyti. Priekiniai dantys tiesiog nesusikanda, todėl dažnai būnu prasižiojusi, kvėpuoju per burną. Dėl šių priežasčių nuolat genda dantys, be to dar ir kalba yra nepakankamai aiški. 

Vaikystėje viso to nesureikšminau, kaip dažnas vaikas labai bijojau odontologų ir prie visko kažkaip prisitaikiau. Blogiau tapo paauglystėje. Kadangi išvaizda buvo kitokia, prie visų mano minėtų problemų prisidėjo ir patyčios. Beveik neturėjau draugų, vengiau šypsotis, įsivariau daugybę kompleksų, dėl to buvo ir vis dar yra sunku bendrauti, ypač su nepažįstamais žmonėmis.

Dar paauglystėje ne kartą odontologų buvau siunčiama konsultuotis dėl sąkandžio problemų. Sužinojau, kad breketais šios problemos išspręsti tikrai nepavyks, reikalinga žandikaulių operacija. Tačiau tokią operaciją būtų galima atlikti tik sulaukus pilnametystės. Be to buvo teigiama, kad operacija yra labai sudėtinga ir geriau “neiti prieš gamtą”, o viską palikti taip kaip yra. Todėl daug laiko ir bandžiau su tuo taikytis.

Metams bėgant problemų tik daugėjo. Dantys, kuriais dar galėdavau šiek tiek kramtyti, neatlaikę krūvio susidėvėjo, dalį teko pašalinti. Šiuo metu galiu sukąsti tik kaire puse tarp dviejų dantų. Dėl to dar labiau nukentėjo kramtymo funkcija, papildomai atsirado virškinimo sutrikimų, sprando ir galvos skausmai. 

Taigi, galiausiai ryžausi užsiregistruoti konsultacijai pas veido ir žandikaulių chirurgą. Po vizito buvo patvirtinta, kad vienintelis sprendimas - chirurginė operacija, ir ji yra tiesiog būtina norint toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Po konsultacijos daug mąsčiau ir klausiau savęs ar verta visa tai pradėti, ar pajėgsiu visa tai atlaikyti? Kaip gyventi toliau neturint kuo kramtyti? Na ir galiausiai kiek man tai kainuos?

Nors ir turiu 60% nedarbingumą, gyvendama su tėvais, šiek tiek susitaupiau. Žinoma, tėvai taip pat labai padeda. Tačiau realybė tokia, kad šios operacijos kaina man vistiek yra per didelė, be to daug pinigų reikia ir jos pasiruošimu