VšĮ "Veido fondas" yra pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas - padėti pacientams, turintiems veido defektus ir dėl finansinių sunkumų negalintiems pasirinkti tinkamo gydymo. Plačiau

Akvilina Arkadjevaitė

Amžius: 
26 m.
Miestas: 
Kaunas
Diagnozė: 
Skeletinė sąkandžio anomalija
Reikalinga paramos suma: 
8000 Eur
Jau surinkta paramos suma: 
15 Eur

Jau ankstyvoje vaikystėje tėvai pastebėjo, kad mano sąkandis netaisyklingas, maistą kandu šonu, blogai artikuliuoju. Pradėjau nešioti plokšteles, tiesa, nelabai pareigingai. Su plokštele buvo dar sunkiau aiškiai kalbėti, todėl nei į mokyklą, nei apskritai iš namų su ja neidavau. Tokiu neintensyviu tempu plokštelę nešiojau keletą metų, iki paauglystės, kol pasidarė aišku, kad plokštelės man nepadės. Ortodontė rekomendavo kreiptis į žandikaulių chirurgą.

Nors pirmas apsilankymas ir gydymo plano pristatymas buvo prieš daugiau nei dešimt metų, puikiai prisimenu lengvą šoką, sužinojus, kad reikalinga abiejų žandikaulių operacija. Gąsdino ne tik labai didelė gydymo kaina, bet ir pati žinia dėl nelengvos operacijos, sudėtingo pooperacinio laikotarpio... Net rimtai nesvarstėme, ar ryžtis gydymui, nes atsakymą žinojome iškart – būtų per sunku visomis prasmėmis.

Per tuos dešimt metų, iki šio momento, praėjau daug fazių – buvo gaila savęs, liūdna, kad nieko negaliu padaryti, išgyvenau dėl patyčių, o galiausiai atėjo ir susitaikymas. Nors ir nebuvau patenkinta savo atvaizdu veidrodyje, vis mažiau rūpėjo bjaurios replikos, pradėjau drąsiau jaustis fotografuodamasi, nebesistengiau perdėtai slėpti savo šypsenos – ką padarysi, tokia gimiau. Retkarčiais kildavo noras imtis kažko, kas bent šiek tiek pagerintų estetinį vaizdą, bet ir pati suprasdavau, kad tai būtų tik problemos maskavimas.

Tikriausiai taip būčiau gyvenus ir toliau, bet prieš kelis metus pradėjau jausti, kad galiniai dantys jautrėja, kartais ir kelias dienas juos gelia taip, kad beveik negaliu valgyti, tai ėmė kelti diskomfortą. Iš pradžių nesupratau, kad tai yra netaisyklingo sąkandžio pasekmė, kol odontologė pasakė, kad turiu vengti arba visai nustoti valgyti kietą maistą, nes su tokiu sąkandžiu situacija tik blogės. Pradėjau pastebėti ir išvaizdos pokyčius – atrodė, kad su laiku asimetrija veide vis didėja. Taip pat niekur nedingo ir netaisyklinga artikuliacija, atvirkščiai – dėl darbo, kuriame nuolat bendrauju su skirtingais žmonėmis ir turiu daug kalbėti, ji tapo dar pastebimesnė. Logopedus pradėjau lankyti dar darželyje, o pabaigiau sulig gimnazijos baigimu, tačiau beveik vieno centimetro tarpas tarp apatinių ir viršutinių dantų, šalia kitų problemų, buvo per sudėtinga kliūtis taisyklingą tarimą ištreniruoti.

Nuo tada po truputį vėl pradėjau galvoti apie operacinį gydymą. Mintys dėliojosi jau visai kitaip, nei būnant penkiolikos – supratau, kad man to reikia, kad tai leis ne tik turėti simetrišką veidą ir gražią šypseną, bet ir išvengti sveikatos problemų ateityje. Kaupiausi kelis metus, kol supratau, kad daugiau laukti nebegaliu. Nebeliko jokių baimių, jaučiuosi pasiruošusi ir nekantrauju pradėti gydymą. Esu realistė ir suprantu, kad mano svajonių pildymas – mano pačios reikalas, todėl į tai žiūriu atsakingai ir pinigus gydymui stengiuosi, kiek įmanoma, taupyti pati. Visgi, suma yra didelė, ir per porą metų ją surinkti vienai bus nelengva.  Todėl būsiu nepaprastai dėkinga kiekvienam prisidėjusiam prie mano gydymo.