Monika Matulevičiūtė
Savo ortodontinę kelionę pradėjau labai anksti, dar ikimokykliniame amžiuje, kai nedygo vadinamieji „antrukai“. Išdygę pirmukai ir antrukai buvo kreivi, kartais jų net nesimatydavo, atrodė, kad dantų nėra... Tad plokštelėmis buvo tiesinami ir plečiamas viršutinis žandiklaulis. Deja, niekada taip ir nepavyko pasiekti gražios šypsenos. Atsirado tarpai tarp dantų, apatinis žandikaulis liko smulkesnis ir tai lėmė gilų, netaisyklingą sąkandį.
Be abejo, dantys man tapo aktualiausia išvaizdos detale, tai lėmė t.t. kompleksus. Plokštelės liko mano palydovės visą gyvenimą – mokykliniame amžiuje nešiojau jas ištisą parą, vėliau naktimis. Tačiau mano dantys nuolat judėjo, ir pamiršus su savimi pasiimti plokštelę į kelionę, po kelių dienų jie jau būdavo taip pakeitę savo poziciją, kad ją įsidėjus jau jausdavau didelį tempimą. Tai reiškė, kad negaliu net drįsti kur nors išvykti be plokštelių. Pradėjusi pati užsidirbti, kreipiausi į ortodontus ir ilgus metus nešiojau breketus. Maniau, kad atkentėsiu ir jau visam laikui susitvarkysiu savo sąkandį ir šypseną. Deja, taip neįvyko., ir šiandien jau suprantu, kad taip buvo dėl netinkamai pasirinkto specialisto ir jos kompetencijos. Tad ir vėl kasnakt nešiojau plokšteles. Ilgus metus dantys buvo pakankamai stabilūs, nes priekiniai papildomai buvo sutvirtinti retaineriu (suklijuoti vielute). Tačiau jai nukritus, dantys vėl pajudėjo, ir šįkart drastiškai – taip, kad pakeitė mano tartį, kuri man pagal profesiją yra ypatingai svarbi.
Tad ir vėl kreipiausi į ortodontą, tačiau šįkart net man neišsižiojus buvo aiškiai pasakyta: padės TIK žandikaulių operacija. Kreipiausi į Simoną Grybauską, kuris, įvertinęs mano atvejį, patvirtino, kad reikalinga abiejų žandikaulių operacija.
Ilgai svarsčiau, analizavau viešai prieinamą medžiagą, konsultavausi. Tačiau visą gyvenimą kovoju su šiuo savo įgimtu fiziologiniu trūkumu ir su to sukeliamais nepatogumais bei kompleksais. Todėl nusprendžiau žengti dar vieną žingsnį ir ryžtis – tikiuosi, kad šįkart tai iš tiesų bus efektyvu. Be operacijos dar reikalingas ortodontinis gydymas prieš operacijos ir po jos, ir viso to finansinė išraiška – didelė našta mūsų šeimai. Todėl ir esu čia. Džiaugiuosi, kad šis fondas egzistuoja.
Būsiu dėkinga visiems, galintiems skirti 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio. Nusprendusiems ir galėjusiems prisidėti prie mano gydymo, nuoširdžiai iš anksto dėkoju.
